Kai skolinau pinigus, visada būdavo didelė rizika tų pinigų neatgauti laiku, todėl tekdavo skolinti tik tiems, kurie atitikdavo mano keliamus reikalavimus. Žinoma, tai buvo vidinės taisyklės - mano tikrinimo metodai buvo daug rizikingesni, tačiau - pasitvirtinantys. Tada aš netikrindavau nei mokumo, nei reitingo, nei kredito istorijos. Viską darydavau pasitelkdamas kelis metodus, kuriuos ir aprašau žemiau.
Labai svarbu nustatyti sukčių, todėl asmens kodas tai padėdavo padaryti.
Kai skolinau pinigus, visada naudodavau saugesnį būdą - per el. bankininkystę sudarydavom paskolos sutartį, na ne sutartį, o tiesiog skolinimo faktą. Skolininkas man pervesdavo vieną centą su mano nurodyta mokėjimo paskirtimi, todėl man likdavo tik pervesti pinigus į tą pačią sąskaitą. Lengviausia nustatyti sukčių buvo tiesiog paprašius asmens kodo - gavus asmens kodą, jį įrašydavau į pavedimo laukelį specialioje vietoje. Bankas neleisdavo vesti pinigų, jeigu asmens kodas buvo neteisingas. Jeigu neleisdavo - viskas, pinigų neskolindavau.
Palūkanos leisdavo nuspėti ar skolininkas ruošiasi grąžinti skolą ar ne.
Įdomiausia tai, kad šis metodas beveik visada pasitvirtindavo. Kai žmogus susisiekdavo su manimi ir prašydavo kažkokios sumos, aš nustatydavau labai dideles, tiesiog absurdiškas palūkanas, pavyzdžiui - už 200 litų paskolą nurodydavau 200 litų palūkanas už mėnesį. Ir ką… Tie kurie skolinosi sąžiningai norėjo mane pasiųsti labai toli arba iškart pasakė, kad nereikia mano paslaugų, todėl leidau patiems pasirinkti palūkanas. Tie, kurie sutikdavo - negrąžino skolos, tad teko išieškoti per savo skolų išiekšojimo bendrovę. Visada taikiau šį metodą, nes logiškai mąstant - jeigu žmogus ruošiasi grąžinti, jis tikrai nesutiks su tokiom absurdiškom palūkanom, o jeigu žmogus nežada grąžinti - jam vis vien kokios tos palūkanos.
Buvo tokių, kurie nurodydavo klaidingus kontaktinius duomenis.
Tiesiog, kai jau turėjau specialią sistemą paskolos paraiškos pateikimui, buvo ne vienas atvejis, kai asmenys nurodydavo neteisingus telefono numerius. El. paštu paprašius pasakyti kokią sms žinutę gavo - atsakydavo, jog negavo, o po poros minučių gaudavau iš tų telefono numerių sms, jog niekas čia jokios paskolos neima. Jeigu kontaktinė informacija buvo nurodoma neteisingai - neduodavau antro šanso jos pataisyti - vengiau tokių asmenų.
Taip pat man padėdavo ir keli klausimai, kuriuos užduodavau būsimam skolininkui. Po jų paaiškėdavo, kad jie turėjo negerų ketinimų. Vienas iš jų buvo - kodėl skolinamasi iš manęs, kai kreditų bendrovės siūlo kelis kartus mažesnes palūkanas? Po šio klausimo atsakymų nebebūdavo.
