„Ieškau darbo – galiu dirbti ir viršvalandžius, esu gabus, greitai mokausi. Taip pat turiu aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties neturiu, noriu laisvo grafiko bei atitinkamo atlyginimo.“ – štai tokius skelbimus dažniausiai rašo jauni žmonės, kurie ką tik baigę studijas, neranda darbo. Kodėl neranda?

Tiek socialiniuose tinkluose, tiek forumuose žmonės noriai dalijasi patirtimi kaip ieškoti darbo, tačiau jauni žmonės vis dėlto nenori priimti karčios realybės. Jeigu ieškote darbo, tai pirmiausia turėtumėte pažvelgti iš darbdavio perspektyvos.

Vien teiginys „ieškau darbo“ nereiškia, kad esate gabus ir greitai mokotės.

Kiekvienas jaunas žmogus, pirmiausiai turi suprasti, kad gabumus vertina kiti, o šiuo atveju darbdaviai. Jeigu prieš tai niekur nedirbote, neturite jokios patirties, teigiate, kad greitai mokotės, tai iš kur jūs žinote, jog tikrai toks esate, jeigu savo kailiu nieko neišbandėte? Suprantama – gabus studijose, greitai besimokantis pamokose ir t.t. Bet, darbas nėra tas pats kas studijos, mokslai. Čia nebėra teorijos – čia reikia praktinių žinių. Tad, užuot iškart bandydami gauti kelis tūkstančius eurų per mėnesį, pirmiau bent jau pabandykite įsidarbinti už tiek, kiek šiuo metu siūlo darbdaviai – suprasite ar jūs patys verti norimo atlyginimo.

Ypač opi problema – patirties nebuvimas, bet dėl to kalčiausias pats žmogus.

ieskau darboDabar madinga teigti, kad niekas nenori priimti studijas baigusių jaunuolių, nes neva jie neturi patirties: „Kaip įgauti patirties, jeigu niekas nepriima į darbą?“ – klausia didžioji dalis jaunuolių. Bet, studijų metu dažniausiai būna ne tik teorija – ten vyksta ir praktika. Ypač dažnai pasitaiko atvejų, kuomet norint gauti diplomą, studentai tiesiog ieško pažįstamų žmonių, su kuriais būtų galima susitarti, jog darbdavys tiesiog pasirašys reikiamus dokumentus, jog praktika atlikta, nors to studento viso praktikos laiko nė kvapo nebuvo. Čia yra didžiausia klaida – studijuodami, jaunuoliai turi įgyti ir praktiką, tai parodo jų diplomai. Tuo labiau, kad net ir savo noru visą studijų laikotarpį, žmogus gali rinktis kur dirbti po paskaitų – kuo daugiau darbų dirbsite, tuo didesnė patirtis bus po studijų.

Praktika yra privaloma, bet darbdavys neprivalo už ją mokėti pinigus.

Ypač prasta situacija yra su studentų įsitikinimu, kad praktikos metu turi būti mokami pinigai. Tai yra absurdas ir pasityčiojimas iš studijų. Privalomos praktikos metu jums apskritai nereikia tikėtis jokio atlyginimo – tai studijų dalis. Praktikos metu jūs mokotės, o ne uždarbiaujate – uždarbiausite gavę diplomą. Tad, baigę studijas, nekaltinkite darbdavio dėl to, jog jis nepriima jūsų dėl praktikos nebuvimo – jūs patys kalti, kad jos neturėjote. Baigiant praktiką – prašykite vadovo, jog šis parašytų rekomendaciją – ji pravers ateityje, o jeigu praktiką atliekate savanoriškai ir kitose įstaigose, elkitės lygiai taip pat. Iš anksto įspėkite, kad dirbti ateinate siekiant įgauti praktinių žinių.

Bene didžiausia bėda yra tame, kad technologijos leidžia manyti, kad darbo skelbimų portalai yra vienintelis būdas gauti darbą.

Baigusiems studijas reikėtų pamiršti skelbimų portalus – tai tik viena iš priemonių, padedanti susirasti darbą. Jeigu jo tikrai ieškote – ieškokite įmonių, kuriose teikiamos tokios paslaugos, kurios susijusios su jūsų įgyta profesija. Susirenkate tokių įmonių sąrašą, dar geriau – renkatės tik tas, kurios yra norimame mieste, o tada, susikūrę rimtą CV, eikite per tas įmones, tiesiai į vietą, ir ten akis į akį susitikę su vadovais, klauskite – „ar nereikia darbuotojo?“. Įbrukate savo CV ir laukiate skambučio. Tai daug efektyvesnis būdas sulaukti darbo pasiūlymo, nei įdėti savo CV į skelbimų portalą ir laukti stebuklo.

Palikite komentarą

Your email address will not be published