Šių metų pirmąjį ketvirtį vartojimo kredito bendrovėms atsirado naujų sąlygų dėl kreditų išdavimo – teko sumažinti palūkanas, atsirado reikalavimas neskolinti naktimis ir t.t. Bet, Lietuvos banko paskelbta 2016 metų pirmojo ketvirčio ataskaita vis tiek yra ganėtinai liūdna. Kodėl? Per pirmą šių metų ketvirtį buvo išmokėta 122 118 vartojimo kreditų, kurių bendra suma siekė 71,66 mln. eurų. Žvelgiant į skaičius, ir jeigu sakysime, kad kiekvieną kreditą ėmė vis kitas žmogus, galima teigti, kad apie 4,3 procentai gyventojų skolinosi iš vartojimo kredito bendrovių. Negrąžinta paskolų: 15 204, o tai reiškia, kad maždaug 12,5 proc. pasiskolinusių tų kreditų negrąžino. Lietuvos banko pateiktoje statistikos suvestinėje nurodoma, kad minėtas skaičius reiškia, jog kredito sutartys buvo nutrauktos dėl to, kad paskolų gavėjai nevykdė savo įsipareigojimų. Tai reiškia, kad iš 100 apie 12 žmonių nesugeba grąžinti skolų. Tai parodo, jog vartojimo kredito davėjų veiklą reikia apriboti dar labiau. Kaip? Čia pateikiu savo nuomonę.
- Būtina kredito gavėjui suteikti teisę per paskolos grąžinimo laikotarpį pasinaudoti nemokamu kredito įmokų atidėjimu, sumokant tik paskolos palūkanas už vieną mėnesį. Geriausia praktika taikoma imant būsto paskolas bankuose. Daugelyje bankų nurodoma, kad sutartis leidžia per paskolos mokėjimo laikotarpį atidėti įmokas bent 12 mėnesių, sumokant tik palūkanas. Tokia praktika turėtų būti taikoma ir teikiant vartojimo kreditus, tuo labiau, kad pagal minėtą LB statistiką, vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis yra apie 24 mėnesiai. Tad, kokius 3-4 mėnesius asmuo galėtų tokia galimybė pasinaudoti. Taip pat ir portale kreditui.lt pažymima, kad asmenys vis dažniau skolinasi kiek ilgesniam laikui dėl saugumo.
- Būtina naikinti trumpalaikes paskolas. Iš jų pelnomasi dėl maksimalių palūkanų. Asmenys, norėdami atidėti skolos grąžinimą, yra priversti sumokėti tokį pratęsimo mokestį, kur ilgalaikius kreditus teikiančiose bendrovės dažniausiai nustatoma mėnesio įmoka t.y. kai kurių trumpalaikių kreditų pratęsimo mokesčiai prilygsta kai kurių ilgalaikių kreditų mėnesio įmokoms.
- Būtina vykdyti prevenciją. Dabar pateikus paraišką ir ją patvirtinus, daugelis žmonių mato kredito sutartis, kurias vėl reikia patvirtinti. Bet blogiausia tai, kad jie nežino kas jų laukia jeigu tas kreditas nebus grąžintas laiku. Sutartyje nurodoma, kad kreditorius turės teisę imtis teisinių priemonių susigrąžinant skolą. Bet, kokios tos priemonės? Manau, jog kredito bendrovės pirmiausia turėtų pateikti ne sutartį, o būtent prevencinį tekstą, kuriame nurodoma, jog jeigu asmuo negrąžins skolos, tai bus kreiptasi į skolų išieškojimo bendroves, o klientui dėl to bus tik daugiau išlaidų. Taip pat asmuo privalo žinoti, kad kreditorius gali kreiptis į teismą, o tada ir teismo išlaidų dengimas atneš nemažai nuostolių. Galiausiai, klientas turi suvokti, kad skolinantis be užstato, vis tiek gali būti areštuojamas jo turtas. Daugelis klientų neskaito vartojimo kredito įstatymo, tad bent jau šitokiu būdu, manau, galima atkreipti jų dėmesį į tai, kas jų laukia vengiant vykdyti įsipareigojimus.
- Manau, jog kredito bendrovės turėtų pakeisti įmokų atidėjimo tvarką. Dabar klientai gali ilgalaikius kreditus pratęsti jau po pirmo mėnesio, bet po to pirmo mėnesio tie pratęsimo mokesčiai yra didžiausi, o tik terminui einant į pabaigą, pratęsimo mokesčiai tampa išvis niekiniai. Manau reikia nustatyti, kad nuo pirmo iki paskutinio mėnesio pratęsimo mokesčiai būtų vienodi.
Mano nuomone, vyriausybė turėtų atidžiau kontroliuoti situaciją ir imtis rimtesnių priemonių, nes vis dėlto - kai kurie asmenys ko gero netgi emigruoja iš šalies tam, kad uždirbtų ir grąžintų skolas, o tai nemažas nuostolis valstybei.
